Uošvė nieko neklausė ir iškeitė butą į privatų namą kaime. O dabar ji nuolat prašo pagalbos
Dėl to, kad mano vyras kiekvieną savaitgalį praleidžia pas savo motiną, mes jau metai neturime bendrų savaitgalių. Jis ten nuolat reikalingas, kad padėtų.
Labiausiai šioje situacijoje mane erzina tai, kad kai mano uošvė nusprendė pirkti namą kaime, ji užtikrino, jog viską galės padaryti pati ir jai nereikės jokios pagalbos.
Nepaisant to, kad ji buvo įpratusi gyventi bute, privačiame name viskas yra kur kas sudėtingiau. Ir galiu drąsiai pasakyti, kad ji niekada prie to nepripras. Ji pardavė savo butą ir nusipirko namą už miesto, maždaug valandos kelio automobiliu.
Viskas prasidėjo nuo to, kad prieš trejus metus mano uošvė išėjo į pensiją. Ir jai tapo nuobodu bute, ypač žiemą. Ir staiga ji pradėjo kalbėti keistus dalykus, teigdama, kad šiuolaikiniuose miestuose sunku gyventi dėl nusikalstamumo, streso, nemalonių kaimynų…
Ir kad persikėlimas į kaimą bus jai tik į naudą. Ypač jei rasti namą prie kokio nors vandens telkinio, su netoliese esančiu mišku. Ji jau įsivaizdavo save einančią grybauti, uogauti ir vasarą maudytis ežere.
Mes su vyru bandėme ją suprasti ir perkalbėti. Kur ji eina senatvėje? Vieni vaikai ima savo senus tėvus į miestą, o mūsų nusprendė nuo mūsų atsitraukti. Tačiau vyro motina nenorėjo nieko girdėti ir klausytis apie tai, kaip bus sunku.
Jos fantazijose viskas buvo spalvinga. Ji dažnai kalbėjo apie tai, kaip pasodins minkštą žolę kieme, kad anūkai, kuriuos mes jai kada nors pagimdysime, galėtų laisvai bėgioti basomis.
Ji net nenorėjo galvoti, kad privataus namo įsigijimas reikalauja ilgalaikių laiko ir išteklių investicijų. Ji manė, kad mes ją nuvertiname ir kalbame nesąmones. Uošvė pardavė savo trijų kambarių butą ir nusipirko kuklų namą su žemės sklypu kaime.
Ir tada prasidėjo. Jai skubiai prireikė sūnaus pagalbos. Namui reikėjo remonto. – Ką man samdyti? Jie mane apgaus, nes aš nieko apie tai neišmanau, ir man vis tiek teks viską perdaryti.
Vyras nuėjo į motinos namus, kurie dabar buvo išimtinai jos valda. Reikėjo sutvarkyti visą turtą. Uošvė kalbėjo man gražiai: — Nesijaudink, mes viską pataisysime, ir daugiau tavęs nebevarginsiu.
Aš priprasčiau gyventi šiame name ir išmokčiau viską daryti pati, jūsų pagalbos man nebereikės. Bet vos tik sutvarkėme stogą, kaip atėjo žiema. Dėl pūgos kaime išjungė elektrą, ir elektriniai radiatoriai nustojo šildyti namą. Be to, mano uošvė nesirūpino pasirūpinti malkomis žiemai, o generatoriumi naudotis nemokėjo.
Dėl visų šių problemų ji skambino sūnui, verkė ir prašė, kad jis atvyktų jai padėti. Turiu omenyje savo vyrą. O kas dar jai padės? Lyg jis neturėtų savo šeimos ir lyg jam nebūtų ką veikti.
Be to, mano uošvė nori kitą pavasarį pasodinti obelis, kad ateityje turėtų gražų sodą. Ir aš net žinau, kas tai darys. Tačiau mano vyras jau po truputį praranda kantrybę. Ir aš tikiuosi, kad iki pavasario jo kantrybė galutinai išseks ir jis atsisakys tai daryti.
