Teisingai sakoma – su svetimais žmonėmis daug lengviau turėti reikalų nei su šeima. Po incidento su žmonos broliu aš tai supratau…

Įmonė, kurioje dirbau, nutraukė veiklą. Taigi visi įmonės darbuotojai neteko darbo. Bandžiau susirasti darbą, bet tai nebuvo taip paprasta. O ten, kur buvo galima dirbti, atlyginimas buvo menkas. Iš jo negalėjau išlaikyti savęs, jau nekalbant apie visą šeimą. Kad pragyvenčiau, turėjau parduoti savo seną automobilį. Tuo metu mano žmona jau buvo pagimdžiusi sūnų.

Vieną dieną kaimynas paskambino man, kad padėčiau jam sutaisyti automobilį. Apžiūrėjau automobilį, išsiaiškinau, kokia problema ir kokių dalių reikia įsigyti. Po kelių valandų automobilis jau važiavo.

Kaimynas man už tai sumokėjo pinigus. O paskui pasakė, kad būtinai rekomenduos mane savo draugams, jei jiems kada nors iškiltų kokių nors problemų. Taip pradėjau užsidirbti pragyvenimui. Pinigai nebuvo dideli, bet mes neturėjome skolų ir aš galėjau aprūpinti šeimą.

Vėliau apie mane sužinojo draugai. Visą dieną remontavau automobilius. Galiausiai buvau patenkintas savo gyvenimu, nes galėjau užsidirbti pinigų.

Nors ir ne tiek, kiek būčiau norėjęs, bet svarbiausia, kad nebuvome skurde. Tada kaimynas pasiūlė man pradėti savo verslą ir pažadėjo padėti pinigais. Pradėjome rengti dokumentus. Turėjome ir darbo vietą – mano garažą, kuris buvo tuščias. Tai buvo geras variantas pradėti.

Vieną dieną man paskambino žmonos pusbrolis. Sugedo jo automobilis. Sutikau pažvelgti į problemą. Po apžiūros pasakiau, kad automobilis turi daug gedimų. Jis sutiko jį suremontuoti, sakydamas, kad už viską sumokės. Nedelsdamas pranešiau jam darbų ir atsarginių dalių kainą. Jis iš karto davė man pinigus už atsargines dalis, o likusią sumą pažadėjo sumokėti, kai pasiims automobilį.

Kai jis atvažiavo pasiimti automobilio, manęs nebuvo namuose. Mano žmona atidarė jam garažą, o pusbrolis paėmė automobilį. Vakare paklausiau žmonos kiek paliko už remontą. Mano žmona nustebusi pažvelgė į mane.

– Ką tu turi omenyje? Mano pusbrolis sakė, kad tau grąžino pinigus. Aš juo patikėjau.
– Jis melavo.

Tada paskambinau žmonos pusbroliui ir paklausiau, kada jis grąžins pinigus. Bet jis mane patikino, kad viską atidavė mano žmonai, o jei tarp mūsų nėra pasitikėjimo, tai ne jo problema.

Mes su žmona tik apsikeitėme žvilgsniais. Ji pradėjo verkti, nes kaip galėjo taip pasakyti jos pusbrolis? Jis tikrai nedavė jai jokių pinigų.

Tada žmona paskambino savo tetai, pusbrolio motinai. Ji papasakojo jai, kaip neteisingai jis su mumis pasielgė. Bet teta gynė sūnų, sakydama, kad jis grąžino mums visus pinigus, o mes vėl kažko reikalaujame.

Teisybės taip ir nesulaukėme, bet visi giminaičiai ėmė žiūrėti į mus šoniniu žvilgsniu. Žmonos pusbrolis apsimetė labai įsižeidęs. Teisingai sakoma – su svetimais žmonėmis daug lengviau turėti reikalų nei su šeima.