Mama sugriovė mano santuoką ir nusiramino. Svarbiausia jai buvo ne mano laimė, o jos tiesos įrodymas

Mama padarė viską, kad aš išsiskirčiau su vyru. Ji labai pasistengė ir pasiekė savo. O po skyrybų nusiramino ir dingo iš mano gyvenimo. Svarbiausia buvo ne padaryti ką nors dėl mano laimės, o įrodyti, kad ji, kaip visada, teisi. Pasiekė savo ir laiminga pasitraukė. Dabar nei aš, nei jos anūkė jai neįdomios.

Pirmoji ir vienintelė mano mamos santuoka buvo nesėkminga. Tėvas buvo tikras moterų viliojimo meistras, kuris nepraleisdavo pro akis nė vienos gražesnės suknelės.

Aš pati to neprisimenu, buvau per maža, kad pastebėčiau tokius dalykus, bet mama pasakojo būtent taip. Močiutė jos žodžius patvirtindavo. Jei mamos žodžius aš dar galėjau suabejoti, tai močiutė neturėjo tikslo man meluoti.

Mama mylėjo tėtį, todėl nuoširdžiai tikėjo, kad jis pasikeis, kentėjo visas jo išdaigas ir neaišku, kuo visa ši istorija būtų pasibaigusi, jei tėtis pats nebūtų nusprendęs palikti mus. Atsirado kita moteris, tėtis susikrovė lagaminus ir atsisveikino su mama. Na, ir kartu su manimi.

Tą akimirką jos pasaulis sugriuvo. Ji netgi kurį laiką gėrė. Manimi rūpinosi močiutė, kuri tuo pačiu metu stengėsi apsaugoti dukterį nuo alkoholizmo. Mamą metė į kraštutinumus visus metus.

Per tą laiką ji ir gėrė, ir pasiduodavo siautuliams, ir užsidarydavo bute, nes nenorėjo nieko matyti. Netgi bandė prisiryti tablečių, bet močiutė laiku tai pastebėjo.

Tačiau po metų mama sugebėjo susiimti. Įsidarbino, metė visas žalingas įpročius, išvalė namus ir pasiėmė mane atgal gyventi pas save. Labai stiprus poelgis, kuris jai kainavo daug pastangų. Nuo to laiko mamos charakteris labai pablogėjo. Didžiausia problema buvo ta, kad ji nei į meilę, nei į santuoką nebepatikėjo.

– Vyrai nemoka mylėti. Jie tik naudojasi ir nuvilia. Todėl tai tik laiko švaistymas.

Šią mintį ji man įkalė nuolat. Iš jos lūpų visada skambėjo tai, kad vyrai yra blogis, negalima jais pasitikėti, jie būtinai išduos ir paliks. Ji turėjo asmeninę patirtį, kuria visada rėmėsi. Močiutė su ja ginčijosi, sakydama, kad jos su tėvu viskas buvo gerai ir jie mylėjo vienas kitą iki pat jo mirties. Bet mama manė, kad tai tik išimtis, kuri patvirtina taisyklę.

Mokykloje aš su niekuo nesusitikinėjau, laikydamasi mamos įsakymų, neprisileidau nieko artyn, universitete irgi išlaikiau atstumą nuo vaikinų, bet kai pradėjau dirbti, mane įsimylėjimas užklupo. Aš įsimylėjau.

Vaikinas buvo šiek tiek vyresnis už mane, protingas, daug skaitęs, įdomus. Iš karto praradau galvą. Jausmai buvo abipusiai, ir mes pradėjome susitikinėti. Mamai apie tai apdairiai nepasakojau.

Kai mano vaikinas man pasipiršo, supratau, kad daugiau slėpti prasmės nėra. Atėjo laikas prisipažinti, supažindinti mamą su mano sužadėtiniu ir planuoti vestuves. Tikėjau, kad mama dėl manęs apsidžiaugs, bet labai suklydau. Namie manęs laukė skandalas su daiktų mėtymu į laiptinę.

Mama šaukė, kad aš esu kvaila, kuri nesimoko iš svetimų klaidų, ji draudžia man užsiimti tokiais niekais. Bet aš jau buvau per daug suaugusi, kad paklusčiau, jau galėjau priimti savarankiškus sprendimus. Nenorėjau pyktis su mama, prašiau, kad ji duotų šansą, susipažintų su mano sužadėtiniu, bet ji net nenorėjo apie tai girdėti.

Galiausiai ji pasakė, kad arba išsiskiriu su savo sužadėtiniu, arba galiu krautis daiktus ir nešdintis lauk. Pasakiau, kad nesiruošiu skirtis su juo, nes mes vienas kitą mylime. Tada mama pradėjo mėtyti mano daiktus į laiptinę, sakydama, kad nenori žiūrėti, kaip aš griaunu savo gyvenimą.

– Jis tave paliks, o tu dar ant kelių pas mane atšliaužsi ir verksi!

Į vestuves aš mamą pakviečiau, nors mes taip ir nesusitaikėme. Bet ji vis tiek neatėjo ir net nepaskambino pasveikinti. Buvo skaudu, bet neturėjau laiko dėl to ilgai jaudintis. Pasirodė, kad aš laukiuosi, tai įvyko dar prieš vestuves. Tuo metu jau nebebuvo kada pyktis su mama, nes reikėjo tiek daug suspėti.

Apie tai, kad laukiuosi, mamai visgi pranešiau. Tai buvo dar vienas bandymas užmegzti ryšį. Mama pasakė, kad man iš anksto reikėtų ruoštis vaiko auginimui vienai, o tai labai sunku. Bandžiau ją įtikinti, kad mano vyras nėra toks, bet vėl nepavyko. Mama pareiškė, kad jie visi tokie.

Tačiau nuo tada ji nusprendė pakeisti taktiką. Susipažino su mano vyru, pradėjo ateiti pas mus į namus. Bet ateiti ne šiaip sau, o tam, kad lašintų savo nuodus. Tai vyrą kaip nors užkabins, tai man kokį nors provokuojantį klausimą užduos. Ir padarys tai taip, lyg netyčia, be blogų ketinimų, bet kartėlis likdavo.

Galiausiai paprašiau jos daugiau nebeateiti, kad nesinervinčiau. Mama tik atsiduso, bet vaikščioti nustojo. Apsiribojo smegenų plovimu telefonu. O kai gimė vaikas, vėl pradėjo vaikščioti, tvirtindama, kad turi teisę matyti savo anūkę.

Situacija namuose ėmė kaisti. Hormonai, stresas dėl kūdikio, nemigos naktys, dar ir mama įkyriai zyzė. Tai vyrui kokią repliką pasakys, tai man pareikš, kad po gimdymo aš sugadinau savo išvaizdą. Vėliau pradėjo kreipti mano dėmesį į tai, kad vyras grįžta iš darbo vėlai.

Dabar, būdama sveiko proto, suprantu, kad jis taip darė tam, kad nesusidurtų su mano mama. Bet tada, kai jaučiau stresą, nemiegojau ir nuolat klausiau mamos pabarimų apie vyro neištikimybę, man atrodė, kad jis tikrai turi kitą moterį.

Prasidėjo skandalai su vyru. Namuose situacija darėsi vis įtemptesnė. Galiausiai po metų santuokos mes išsiskyrėme. Vyras pasakė, kad nebegali taip gyventi, jam įgriso tas chaosas, kuris vyksta mūsų gyvenime dėl mano motinos, ir jis nenori gyventi su moterimi, kuri juo nepasitiki ir gyvena pagal mamos nurodymus.

Tuo metu buvau labai įsižeidusi ant jo, man atrodė, kad jis yra nesąžiningas ir tiesiog nori padaryti mane kalta dėl skyrybų. Sakau, tuo metu mano situacijos suvokimas buvo iškreiptas, mama labai mane paveikė.

Išsiskyrėme, persikėliau gyventi į butą, kurį paveldėjau iš močiutės. Po skyrybų vyras pakeitė darbą ir kažkur išvyko. Mes nebendraujame, jis tiesiog moka alimentus dukrai. Nebendrauja su manimi ir mama. Na, beveik nebendrauja.

Po skyrybų ji atėjo tik tam, kad išsakytų savo nuomonę apie mano protinius sugebėjimus.

– Sakiau, kad taip ir bus, o tu manimi netikėjai. Štai dabar viena su vaiku kentėsi. Reikėjo klausyti motinos!

Man ir taip buvo sunku, o paskutinis dalykas, kurio norėjosi tokioje situacijoje – klausytis pamokslų. Su ja susipykau, nuo to laiko nesikalbėjome jau kelis mėnesius. Net ir jos anūkės likimas jos nebedomina, nors tuo metu, kai norėjo mūsų šeimą griauti, jai ji buvo labai svarbi.

Dabar aš jau nusiraminau, todėl galiu protingai viską vertinti. Mama pati padarė viską, kad mes išsiskirtume. Žinoma, aš pati tai leidau, bet vis tiek. Ji tiesiog sugriovė mano šeimą, kad įrodytų savo tiesą.

To aš jai neatleisiu. Nenoriu, kad ji bendrautų su mano dukra, nenoriu, kad savo nuodus pilstytų į jos ausis. Aš jos klausiausi ir už tai jau sumokėjau.