Ko daugiau galima norėti sulaukus penkiasdešimties? Turėti sveikų vaikų ir anūkų. Tačiau mano vyras taip nemanė. Vieną dieną jis grįžo namo iš darbo ir apstulbino mane žinia…
– Andželika, atsiprašau, bet aš turiu kitą moterį. Sakau tau tiesą, nenoriu tavęs apgaudinėti. Sutikau ir įsimylėjau kitą, ir mes norime gyventi kartu. Bus geriau, jei išsiskirsime. Nesijaudink, aš padėsiu vaikams. Butą palieku tau.
Mūsų gyvenimas buvo geras. Turėjome nuosavą namą ir automobilį. Savaitgalius leisdavome viloje. Gyvendami kartu šeimoje susilaukėme dviejų vaikų. Prieš metus tapome laimingais seneliais. Bent jau aš taip maniau. Mano sūnus pagimdė dukrą, mūsų džiaugsmą ir paguodą.
Po dvidešimt septynerių santuokos metų mano vyras buvo pavargęs. Negalėjau patikėti, kad visa tai vyksta su manimi. Ir aš jį paleidau. Taigi likau visiškai viena. Būdama tokio amžiaus nenoriu naujų santykių. Man tai jau atsibodo. Tada padariau sau išvadas. Galbūt jos bus naudingos kam nors kitam.
Visą save atidaviau savo vaikams ir vyrui. Išlygintus ir švarius drabužius, skanų maistą. Man vyro poreikiai buvo svarbiausi. Tačiau taip neturėtų būti. Šeimoje reikia gyventi su trupučiu egoizmo. Negalima pamiršti savo norų.
O dar geriau, kai jūsų verslas atneša jums pajamų. Net jei turite gerą, rūpestingą vyrą, jums reikia turėti asmeninių finansų. Niekas nežino, kaip gali susiklostyti gyvenimas. Tuomet nebus baisu susidurti su tikruoju gyvenimu be vyro.
Jei taip atsitiko, kad vyras jus paliko, neprašykite jo grįžti. Jis pats priėmė tokį sprendimą. Turite gyventi toliau, kad ir kaip būtų sunku. Jūs turite vaikų, draugų ir šeimą. Neprašykite išsaugoti savo šeimos dėl savo vaikų. Nebijokite, ką apie tai pagalvos kiti. Žmonės kalbės ir pamirš.
Psichologai sako, kad skyrybos moteriai yra tarsi mirtis, mylimo žmogaus netektis. Jums reikia išgyventi šią būseną, net jei tai užtruks ištisus metus. Suteikite sau galimybę tai išgyventi.
O tada mėgaukitės gyvenimu. Po audros visada pasirodo vaivorykštė. Net ir sulaukę 50 metų galite laisvai kvėpuoti pilna krūtine.
