Žmogų galima pažinoti visą gyvenimą. O pažinti iš tikrųjų tik tada, kai jis išeina iš mūsų gyvenimo. Atsisveikinimo momentu. Štai čia žmogus ir parodo save iš tiesų
Tai ne tragedija. Tai farsas…
Kartais žmogų galima pažinoti visą gyvenimą. O pažinti iš tikrųjų tik tada,kai jis išeina iš mūsų gyvenimo. Atsisveikinimo momentu. Štai čia žmogus ir parodo save iš tiesų. Ir išsiskyrimo skausmas praeina. Lieka kitas skausmas, pakenčiamas. Apgautojo ir apsigavusiojo kančios. Tai nieko. Tai galima pakelti.
Teffi apsakyme moteris prisivalgė žiurknuodžių, nes mylimas brunetas ją metė. Gerai, kad nuodai pasirodė nekokybiški. Ir pro langą iššokti ji nespėjo, pasisekė. Mylimasis išėjo visam laikui ir girgžtelėjo spintelės durelėmis. Štai šis girgžtelėjimas ir išgelbėjo moters gyvybę.
Ji akimirką atsitraukė nuo kančios ir nuėjo pažiūrėti, kodėl jos romano herojus girgždino spintelę. O tai jis nukniaukė lygintuvą. Išnešė naudingą daiktą, mažą lygintuvėlį. Praktiškas žmogus, pasičiupo reikalinga. Ir noras nutraukti savo gyvenimą moteriai dingo. Nors buvo bjauru ir kartu. Bet tai ne tragedija. Tai farsas.
Galima pragyventi visą gyvenimą petys petin. Galima draugauti, galima dirbti kartu. Ir galvoti, kad žmogų pažįsti! Tačiau iš tiesų jis atsiskleidžia tik atsisveikinimo metu. Kartais tylutėliai išduoda ir paslapčia išsineša lygintuvėlį. O kartais iš rankų išplešia pinigus ir daiktus, pakiša, šantažuoja, grasina…
Ir tokia nenormali santykių pabaiga visgi atneša palengvėjimą. Žmogus išsineša ne tik lygintuvėlį ir maišelį mantos. Jis išsineša ir mūsų išsiskyrimo skausmą. Žinoma, pergyvenimai lieka. Reikia skubiai pakeisti spynas, išsaugoti vertybes, apginti savo gyvenimą ir garbę – dabar daug rūpesčių. Tačiau tai ne tragedija. Tai farsas.
Ir nereikia šokti pro langą į krantinę. Reikia tvirčiau uždaryti langą. Ir duris. Nes kartais jie sugrįžta, tokie žmonės. Lyginimo lentos ir skalbimo mašinos. Arba tam, kad iškrėstų mums šunybę. Dažniausiai dėl to jie ir sugrįžta.
