Mūsų gyvenimas susideda iš didelių ir mažų norų

Mažas noras – tai suvalgyti šokoladuką prieš miegą. Didelis noras – tai turėti gerą figūrą. Kartais reikia aukoti mažus norus, kad turėtumėte dideles ir svarbias priežastis laimei. O kartais atvirkščiai, reikia pamiršti savo globalius tikslus ir džiaugtis gyvenimo smulkmenomis.

Žmogus, kuris tenkina savo minutinius troškimus, paprastai iš pagrindų nelaimingas, kadangi jis neturi kuo didžiuotis. O žmogus, kuris gyvena tik dėl didelių ir reikšmingų tikslų nelaimingas todėl, kad jo gyvenimas – vienos aukos.

Todėl svarbu atminti, kad nėra gerų ir blogų norų. Svarbu balansas. Kartais reikia suvalgyti šokoladuką, nusipirkti nereikalingą smulkmeną ir eiti pasiausti su draugais. O kartais reikia suvalgyti salotyčių, atidėti pinigų į taupyklę ir prikalti save prie kėdės, kad užbaigtumėte pradėta iki galo.

Jokios globalios išvados čia padaryti negalima, todėl kad šis balansas (kaip ir bet koks balansas) reikalauja grynai personalinio kalibravimo. Tiesiog aš primenu, kad nereikia per smarkiai savęs barti už savo mažas silpnybes. Jos – kuras didelei laimei.