Vaikai – tai laimė. 6:50 – žadinau sūnų. Įjungiau virdulį…

6:50 – žadinau sūnų. Įjungiau virdulį.

6:55 – žadinau sūnų. Pagaminau kiaušinienę.

7:05 – žadinau sūnų. Užmigo tualete.

7:35 – išėjo į mokyklą. Grįžo. Pamiršo aprangą. Išėjo į mokyklą.

8:32 – atsiuntė žinutę. Pamiršo marškinėlius kūno kultūrai. Paprašė atnešti.

9:05 – išėjome su mažuoju iš namų. Rytais vaikštinėti sveika. Ypač kai -19. Nunešėme marškinėlius.

12:35 – skambinau sūnui pasakyti, kad neužtruktų po mokyklos. Lauke -18. Į treniruotę 14 val. Nekėlė ragelio.

13:10 – aprengiau mažąjį. Išėjome ieškoti. Vaikštinėti sveika. Ypač kai -18. A, jau sakiau!

13:20 – radome prie mokyklos. Čiuožinėjo nuo kalniuko. Atrodė kaip ledinukas, spinduliavo laime. Pasižadėjau nerėkti. Pažado neišpildžiau.

13:30 – namuose. Pasirodo, treniruotę perkėlė į 15:00, pretenzijų nesuprato. Susiorientavo, vaidino atgailaujantį. Įtikinamai. Išgėriau valerijono. Buvo gėda.

13:50 – į klausimą apie pažymius, pradžiugino 10-tukais iš anglų ir fizinio.

14:00 – elektroniniame dienyne aptiktas pažymys iš anglų kontrolinio 2/5. Vaidino atgailaujantį. Nenorėjo liūdinti motinos. Įtikinamai. Gėriau valerijono. Jaučiau nusivylimą ir liūdesį.

14:30 – daviau pinigų kelionei, telefoną, kumštines pirštines (pirštuotos pamestos dukart), išlydėjau į treniruotę.

17:30 – vaikščiojau su vyru ir mažuoju po parduotuves. Skambinau vyresnėliui į mobilų. Buvo nepasiekiamas. Skambinau namų telefonu. Nekėlė. Ir taip 6 kartus. Pajutau nerimą. Po velnių!

18:10 – grįžome namo, radome stovėjimo aikštelėje. Beveik senis besmegenis. Pametė raktus. Telefonas išsikrovė. Pajutau palengvėjimą ir norą nudėti. Tačiau palengvėjimą labiau.

18:30 – sužinojau, kad svarmenų viduje yra smėlis. Buvo smėlis. Smalsus sūnus vaidino atgailaujantį. Nelabai įtikinamai. Siurbė šviesiai kreminį ilgo plauko kilimą.

19:00-21:00 – darė pamokas. Be komentarų. Kada nors atskirai parašysiu.

21:10 – tualete padegė popierių, išsilydė laikiklis. Neigė. Pateikus geležinius įrodymus pasidavė. Nevaidino atgailaujančio. Netekau gebėjimo jausti emocijas. Daviau vyrui valerijono.

22:00 – atsigulė miegoti. Nėjau pabučiuoti prieš miegą. Aš irgi žmogus, turiu teisę įsižeisti.

22:03 – nuėjau pabučiuoti prieš miegą. Aš juk motina. Neturiu teisės įsižeisti.

22:30 – atėjo pasakyti, kad rytojui muzikai užduota parašyti referatą apie romansą.

23:00 – žodis „romansas“ kilo iš Ispanijos, kur iš pradžių reiškė eilėraštį ispanų („romanų“) kalba, skirtą atlikti skambant muzikai…